Kelių tinklas – ir gyvenvietės simbolikoje
Seda turi unikalų gatvių tinklą – čia susikerta net septyni keliai, vedantys į Telšius, Plungę, Mažeikius, Renavą, Rubikus, Navarėnus bei Žemalę. Tai turi labai didelę istorinę miestelio augimo reikšmę, todėl buvo nuspręsta juos pažymėti ir miesto herbe. Jame – septynios geltonos linijos, vaizduojančios šiuos kelius, o virš jų – Merkurijaus šalmas su sparnais, dar nuo seno žinomas kaip prekybos simbolis.
Be to, 1969-asiais dėl išlikusios svarbia prekyviete buvusios miesto aikštės bei gatvių tinklo Seda paskelbta urbanistikos paminklu.
Antanas Baranauskas Sedoje
Ne veltui pagrindinė miestelio aikštė pavadinta Antano Baranausko garbei, o 2000 m. pastatytas ir biustas žymiam lietuvių poetui bei vyksupui pagerbti. Šis žymus lietuvių poetas ir vyskupas, atsisakęs darbo Viešvienuose, 1855-aisiais persikėlė į Sedą ir čia dirbo raštininko padėjėju. Visai netrukus jis sueiliavo eilėraštį „Pavasario vakaras Varduvos pakrantėje“ (Varduva – pro Sedą tekanti upė).
Žydų bendruomenė
Po 1655-1660 m. vykusio karo su Švedais Seda stipriai nukentėjo, miestelyje sumažėjo gyventojų, o čia ėmė kurtis žydų bendruomenė. Bėgant metams ji gana stipriai augo – 1897-aisiais čia gyveno net 1384 žydai, kas sudarė 69% visų gyventojų.
Šios tautybės atstovų sumažėjo po Pirmojo pasaulinio karo, dauguma jų išvyko. Tiesa, liko vis tiek nemažai – apie 670 žmonių. Deja, Antrojo pasaulinio karo metais su bendruomene buvo žiauriai susidorota – čia, Sedoje, žydų kapinių teritorijoje, remiantis skaičiumi ant paminklo, buvo sušaudyta apie 150 žmonių. Verta paminėti, jog skirtingi informacijos šaltiniai pateikia skirtingas versijas ir skaičius.
Žydų bendruomenės palikimo taip pat likę nebegausiai. Senoji medinė sinagoga, stovėjusi J. Basanavičiaus gatvėje, prieš keletą metų dėl kritinės pastato būklės buvo demontuota. Darbų metu geriau išsilaikiusios būdingos medinio pastato konstrukcijos bei dekoro elementai buvo atrinkti ir išgabenti saugoti į Sedos seniūnijai priklausančias patalpas. Dabar buvusio pastato vietoje stovi akmuo, taip pat palikti statinio pamatai. Lietuvos žydų bendruomenė tikisi, kad sinagoga bus atstatyta, tiesa, nebe Sedoje, o Rumšiškėse esančiame Lietuvos liaudies buities muziejuje.
Dar vienas žydų bendruomenės palikimas mieste – senosios žydų kapinės. Tiesa, jos išlikusios, tačiau nebedidelės – yra vos apie 10 antkapių, suneštų į vieną vietą, nors seniau kapinių teritorija užėmė daugiau nei hektarą. Kapinės sunyko sovietmečiu – dalis paminklinių akmenų buvo panaudoti pastatų pamatams, kiti – užtvankos statyboms. Seniausias išlikęs antkapis – 1824 m.
Stotelė – miestelio puošmena
Nors nemažoje dalyje mažesnių miestelių pagrindinis susisiekimo su kitomis gyvenvietėmis taškas – stotelė – geriausiu atveju būna tiesiog perdažyta, Sedoje ji tapusi tikra gyvenvietės puošmena. Stotelė buvo atnaujinta 2013 metais moksleivių iniciatyva. Prie projekto dirbo 28 gimnazistai, aukos atnaujinimui surinktos iš moksleivių tėvų bei miestelio gyventojų. Renovacijos darbai vyko pačių moksleivių rankomis. Pabaigoje stotelės galinėje pusėje purškiamais dažais buvo įgyvendintas baigiamasis atnaujinimo akcentas – piešinys.
Įmonė „Telšių regiono keliai“, prižiūrinti regioninius kelius ir objektus juose buvo sužavėta šiuo rekonstrukcijos darbu, todėl kompensavo visas renovacijos išlaidas – pinigai tėvams gražinti, likę panaudoti kitoms mokyklos reikmėms.