Palanga – populiariausias Lietuvos vasaros kurortas, į pajūrį kasmet pritraukiantis tūkstančius žmonių. Sutvarkyta aplinka, patogi miesto struktūra, aktyvus naktinis gyvenimas, platus pramogų pasirinkimas į miestą kasmet sukviečia ne tik daug lietuvių, bet ir svečių iš aplinkinių šalių.
Žinoma, jog teritorijoje žmonės gyveno III-I tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Pirmą kartą gyvenvietė paminėta 1161 m. birželio 15 d. kai danai užėmė Palangos pilį. XIII-XIV a. Palanga klestėjo ne tik kaip žvejų kaimas, bet ir žinoma prekybos vieta bei vienu iš svarbiausių uostų Lietuvoje. Kelis kartus gyvenvietę buvo užėmę Livonijos bei Kryžiuočių ordinai, bet po Žalgirio mūšio pagal Brastos sutartį Palanga priskirta Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
Svarbiausiu šalies uostu palanga tapo XV-XVII a., rinktas gintaras, žvejota, vykdyta aktyvi prekyba su kitais uostais. Nuo 1547 m. gyvenvietė minima kaip miestelis, vėliau praplėstos ir prekybinės privilegijos. 1701 m. Švedijos kariuomeė Palangą nusiaubė, sugriaudama ir uostą.
Nuo XVIII a. Palanga minima kaip kurortas, 1791 m. miestui suteiktos Magdeburgo teisės, nuo XIX a. pr. Palanga garsėjo kaip vasarvietė. Prie gyvenvietės plėtros daug prisidėjo Tiškevičių giminė – 1824 m. grafas Mykolas Juozapas Tiškevičius nusipirko Palangą ir atnaujino uostą, pastatė ąžuolinį tiltą švartavimuisi, naujus miesto rūmus. 1888 m. įkurtas kurortas.
Nors po Pirmojo pasaulinio karo iki 1921 m. Palanga priklausė Latvijai, išsprendus sienos ginčus ji vėl tapo Lietuvos gyvenviete, 1932 m. gavo antros eilės miesto teises, po metų – ir miesto bei kurorto teises, 1935 m. privatus, F. Tiškevičiui priklausęs, Palangos paplūdimys tapo Lietuvos nuosavybe.
Deja, Antrasis pasaulinis karas sunaikino apie pusę gyvenvietės, naciai nužudė apie 700 gyentojų. TSRS armijai 1945 m. užėmus Palangą nacionalizuota daug vilų ir namų. Atgavus nepriklausomybę 1996 m. patvirtintas miesto herbas, pastatyta daugybė privačių namų ir vilų.
2013 m. Palanga tapo Lietuvos kultūros sostine. Dabar tai miestas su daugiau nei 15 tūkst. gyventojų.